pinklus

pinklùs, -ì adj. (4) 1. labai supintas, susinarpliojęs: Jis aiškiai matė pro pinklias šakas, kaip dieną rš.

piñkliai adv., pinkliaĩ: Pinkliaĩ sumegztas mazgas KII306.

2. visaip išsiraitęs, vingiuotas: Įėjau į rūmus ir, prisiklaidžiojęs pinkliais koridoriais, pagaliau atitaikiau man reikalingą kabinetą rš. Pinkliausia Kauno miesto dalis yra senamiestis rš.

piñkliai adv.: Žiūrėjo, prisidengdamas delnu, į pinkliai vingiuotą Okos intaką rš.

3. gražiai padarytas, dailus: Pinklùs daiktas KI637. Dailaus deginimo daiktai, pinklì ugnis KI436. Tik pasižiūrėkime, kokie yra pinklūs ir žymiai dailūs seni išlikusieji lietuvių rakandai! Vd. Stiklas vėliaus prie pinkliausiųjų pagatavojimų vartojamas tapė prš.

pinklù n., piñklu K. piñkliai adv., pinkliaĩ: Pinkliaĩ, dailiai padarytas KII53. Daugiausi dėvėjo tamsiai mėlynais, labai pinkliai išsiūtais šilkais Kel1881,163.

4. sudėtingas: Tai yra pinklùs daiktas, padargas, pinklì mašynė KII349. Viduryje stalas stovėjo, ant to sidabrinė skrynė su pinklia spyna, kurioje auksinis raktas kyšojo BsV161.

pinklỹn adv.: Paprastieji įrankiai ėjo vis pinklyn, tobulyn rš.

5. prk. painus, neaiškus, sunkiai suprantamas: Ką dėl kokio pinklaũs (susukto) dalyko paklausti KI460. Daug pinklesni jau čia santykiai Vd. Poetui bene geriausiai sekasi tokios rūšies lyrika, kur jausmas nesudėtingas, mintis nepinkli rš. Paprašyčiau jūsų malonybę pareikšti savo sprendimą šioje pinklioje ir neaiškioje byloje rš.

pinklù n.: Pasakoja tai, ko nerasime vadovėlyje, kas pinklu ir sunkiai suvokiama rš. ║ sunkiai padaromas, keblus: Tekstą tarmiškai išversti pinklus dalykas rš. Tumaitienė buvo girdėjusi, kad Marė imasi visokių pinklių darbų I.Simon.

pinklù n.: Kaštus aš tau sugrąžysiu; dabar siųsčiau, ale esu kelionėje, ir todėl labai pinklu yra pinigus siųsti J.Mač-Kėk. Bet pinkliausia yra austi, kad kartu raštams apmesti dvi spalvi MitV618.